Ieva Naujalytė: naujos realybės verslo strategijos pagrindu tampa ESG principai

Šiųmečio festivalio „LOGIN 2021“ pranešėjai akcentavo, kad naujojoje realybėje galioja ir naujos verslo taisyklės. Šiuolaikiniai investuotojai ieško ne vien finansinės naudos, bet ir būdų prisidėti prie visuomenės, šalies ir pasaulio gerovės, o jų poreikius suvokiantis verslas gręžiasi į valdyseną, paremtą ESG (angl. environmental, social, governance) principais. Apie tai konferencijoje kalbėjo Ieva Naujalytė, komunikacijos paslaugų įmonės „Adverum“ vyr. partnerė, ir Michael Diegelmann, Vokietijos ryšių su investuotojais bendrovės „Cometis AG“ įkūrėjas ir ESG konsultantas.

„Investuotojams, ypač naujosios kartos, vis labiau rūpi, kad jų pinigai ne tik neštų finansinę grąžą, bet ir darytų gera. Pirkėjams taip pat vis labiau rūpi, kad daiktas kurie jį įsigyja, būtų užaugintas, pagamintas, atvežtas, supakuotas ir parduotas rūpinantis gamta, visuomene ir tvariai valdant visą vertės grandinę. Taigi, norint tapti rinkos lyderiu ar dirbti su aukščiausio lygio žaidėjais, nesidomėti ir savo praktikoje nepradėti taikyti ESG kriterijų greitai bus ne tik neprotinga, bet ir nuostolinga“, – pranešime „The Rise of ESG: Proven way of creating value while doing the right thing“ pabrėžė I. Naujalytė.

Trys principai

Tvaraus vystymosi principais paremtas ESG valdysenos modelis numato, kad organizacijos vykdys veiklą, siekdamos išmatuojamos pažangios aplinkosaugos, socialinės atsakomybės ir korporatyvinio valdymo srityse. Aplinkosaugos sritis apima energijos ir vandens suvartojimą ir vartojimo optimizavimą, į aplinką išmetamo anglies dvideginio kiekio reguliavimą, taršos prevenciją ir kitus aplinkosaugos klausimus. Socialinei atsakomybei priskiriami įmonė santykiai su darbuotojais, tiekėjais, klientais ir bendruomene, noras ir gebėjimas prisidėti prie jų gerovės, saugumo, atsižvelgti į lygybės problemas, jas šalinti ir mažinti atskirtį. ESG principais paremtas korporatyvinis valdymas užtikrina, kad įmonė yra valdoma sąžiningai, valdyboje užtikrinama lyčių lygybė, o vadovai – yra teisingi ir atsakingi prieš akcininkus ir kitas suinteresuotas šalis.

Nauji kriterijai

Tyrimų duomenimis, net pusė dabartinių tūkstantmečio kartos milijonierių savo investicinius sprendimus priima remiantis socialiniais, o ne finansiniais kriterijais. Didelė dalis investuotojų stengiasi kuo labiau sumažinti žalą, kurią jų investicijos gali daryti bendruomenėms ir aplinkai, kita dalis tiesiog nori, kad jų pinigai darytų gera.

Skaičiuojama, kad investicijos į ESG fondus per pastaruosius ketverius metus išaugo daugiau negu du kartus. Prognozuojama, kad bendras ESG fondų turtas iki 2025 m. pasieks 53 trilijonus dolerių ir sudarys trečdalį viso pasaulio profesionaliai valdomo turto.

Globalūs tikslai

Šiuo metu ESG principais paremtas verslo valdymas Europos sąjungoje jau leidžia pretenduoti į specialius finansinius instrumentus – žaliąsias paskolas, obligacijas. ES diegiami tvaraus verslo ir tvaraus produkto standartai, kurių besilaikantieji bus skatinami finansinėmis priemonėmis. Be to, ESG standartų laikymasis padeda išsaugoti reputaciją, išvengti teismų ir konfliktų. ESG principų įgalinimo varikliais jau yra tiek apskaitos ir audito kompanijos, tiek reitingų agentūros bei nevyriausybinės organizacijos visame pasaulyje.

Pasauliniu lygiu vyksta ir daugiau teigiamų poslinkių – dabartinė JAV vyriausybė vėl jungiasi prie Paryžiaus klimato sutarties bei ruošia daugiau informacijos apie ESG; Naujoji Zelandija priėmė įstatymą, kuriuo iki 2050 m. siekia nulinio į aplinką išmetamo anglies dvideginio rodiklio.

„Vyriausybės visame pasaulyje jau žengia link didesnio ar mažesnio ESG standartų privalomumo, ir šiuo atveju pokyčių katalizatorius yra besikeičiantys investuotojų ir sąmoningos visuomenės poreikiai. Nors ESG ataskaitos globaliai dar nėra standartizuotos, didžiosios pasaulio bendrovės jau kuris laikas savanoriškai jas teikia, ir tai greitai taps viso verslo naujosios realybės dalimi“,– sako I. Naujalytė.