„Briefai“ komunikacijoje ir baimė suklysti: kuo tai susiję?

Akvilė Pušinskaitė, komunikacijos agentūros „Adverum“ konsultantė

Kalbą apie briefus komunikacijos srityje pradėsiu nuo kito kampo. Štai faktas: žmonės bijo padaryti klaidų. Tai paprasta tiesa, kuri patvirtinta ne tik išminčių filosofijose, bet ir pagrįsta įvairiais tyrimais. 2023 m. „LiveCareer“ atliktas tyrimas parodė, kad 87 proc. žmonių turi baimių, susijusių su darbu.

Dvi didžiausios baimės – priimti sprendimus (23 proc.) ir prisiimti atsakomybę (18 proc.). Šioje reprezentatyvioje apklausoje 13 proc. žmonių pasisakė bijantys padaryti klaidą. Leisiu sau interpretuoti – didžiausios baimės, susijusios su atsakomybe ir sprendimais, taip pat susijusios su baime suklysti. Juk visada keliame sau klausimą, o kas nutiks, jeigu netinkamai pasielgsiu? Esu įsitikinusi, kad kiekvienas dirbantis žmogus bijo padaryti klaidų, tik vieni bijo labiau, kiti – mažiau.

Tęskime ir prie šio fakto pridėkime dar vieną ingredientą – komunikacijos profesiją. Tą didžiulį interpretacijų, skirtingų žmonių ir skirtingų pasaulėžiūrų verslą, kur iš esmės viena tiesa neegzistuoja. Tad ir vietos klaidoms – daugiau, negu reikia.

Neįsivaizduoju komunikatoriaus, kuris nebūtų užlipęs ant šių grėblių:

• kai tenka perrašyti tekstą ne vieną ir ne du kartus;
• kai sukurtas dizainas neatitinka kliento standarto „gražu“;
• kai vis neši idėjas, bet niekaip nepataikai į smiginio centrą;
• įsivardykite patys.

Taip, kaupiantis patirčiai, tokių atvejų smarkiai sumažėja, nes vietoj guzų kaktoje nuo grėblio koto įsigudrinti šį įrankį panaudoti kitaip ir, pirmiausia, prieš imdamasis darbo, tuo grėbliu gerai prašukuoji situaciją ir kliento lūkesčius, norus bei tikslus.

Kas yra tas grėblys? Tai briefas. Jis padeda išgrėbliuoti klaidų tikimybes ir greičiau pasiekti norimą rezultatą. Ko reikia geram briefui? Dalijuosi keliomis patirtimis iš darbo agentūroje kasdienybės:

• nėra savaime suprantamų dalykų. Net tais atvejais, kai ne pirmus metus dirbi su prekės ženklu arba periodiškai rašai straipsnius ta pačia tema, pavyzdžiui, metinę nekilnojamojo turto rinkos apžvalgą. Kaip komunikacijos specialistui vienos žinutės gali atrodyti svarbiausios, tačiau klientas norės akcentus dėti ant visai kitų. Todėl labai svarbu užduoti klausimų ir su klientu trumpai pasikalbėti apie straipsnio viziją: koks yra vienas svarbiausias dalykas, kurį turime pasakyti šiame tekste? Kas yra svarbiausia klientui? Kokia informacija bus aktuali ir įdomi žiniasklaidai? Kas įdomaus ir netikėto įvyko NT rinkoje per pastaruosius metus – kokius įvykius galėtume išskirti? Klausimų gali būti ir dar daugiau, atsakymus į juos galime turėti ir pasiūlyti savo viziją, kuri, tikėtina, sudomins žiniasklaidą, bet taip pat svarbu išgirsti klientą ir įsiklausant tiek į vieną, tiek kitą pusę rasti abiem pusėms tinkamą sprendimą;
• geras briefas neturi būti penkių kilometrų ilgio. Ir nesvarbu, kokiai užduočiai jį ruoši, – straipsniui, konkursui, kūrybinei idėjai. Užtenka vieno A4 puslapio ilgio „grėblio“. Čia turi būti aiškiai įvardyta užduotis, tikslas, pagrindinės žinutės, stilistika, trumpai aptarta situacija, įdėtos pavyzdžių nuorodos ir, žinoma, įvardytas darbo terminas;
• Ir trečia, svarbu briefus Dažnai girdžiu komunikatorius sakant, kad briefą suruošti užima daug laiko, tad greičiau imti ir pačiam padaryti darbą, negu ruošti briefą ir po to tikrinti, kaip atlikta užduotis. Taip, užduoties paruoštuką sukurti užima daug laiko, tačiau labai dažnai būtent tai padeda klientui ar agentūros darbuotojui aiškiai pamatyti ir įsivardyti, ko norima, kokie tikslai keliami ir kokių rezultatų tikimasi.

Viso šio teksto reziumė: kiekvienam komunikacijos srities specialistui linkiu dviejų dalykų. Pirma,  nuoširdžiai ir efektyviai parengti išgrynintus, trumpus ir taiklius briefus. Antra, čia pasitelkiu Brene Brown žodžius: „Tiesa ta, kad kristi skauda. Iššūkis – nenustoti drįsti ir apgraibomis keltis.“ Tad kelkimės, darykim, mokykimės ir kartu kurkime tokią komunikaciją, kuri įkvepia.