Tyrimas: kaip turinio rinkodara Lietuvoje keisis kitąmet
Žaibiškai išpopuliarėję socialiniai tinklai pakeitė ne tik tai kaip mes bendraujame vieni su kitais, bet ir kaip priimame sprendimus pirkti. Gyvename atviro informacijos dalinimosi visuomenėje, ir pasaulyje, kuris yra perkaitęs nuo informacijos gausos. Normalu, kad aklai nebepasitikime pardavėjo teikiama informacija, ir norėdami įsigyti prekę ar paslaugą, einame pagalbos ieškoti internete. Šių tendencijų pasekmė – prekių ženklai, vakaruose jau kuris laikas dideles pastangas ir marketingo biudžetus nukreipę į turinio rinkodarą.
Turinio rinkodaros instituto (Content Marketing Institute) duomenimis, 91 proc. rinkodaros vadovų naudoja turinio marketingą pasiekti verslo klientus, ir 86 proc. verslas-vartotojui segmente dirbančių rinkodaros vadovų tvirtina, kad turinio rinkodara yra kertinė jų strategija.
Turinio rinkodara, kurios pagrindinis tikslas – kurti ne reklaminį, o iš tiesų naudingą turinį vartotojams, Lietuvoje vis dar sunkiai skinasi kelią. Komunikacijos agentūros „Adverum“ Lietuvoje atliktas tyrimas parodė, kad tik 24 proc. rinkodaros ir komunikacijos specialistų visiškai supranta, kaip vykdyti turinio rinkodaros kampanijas. Tyrimo rezultatus Ryšių su visuomene agentūrų asociacijos (RSVA) renginyje „PR Impact“ pristačiusi „Adverum“ partnerė Ieva Naujalytė sakė, jog ne visi žino, kas yra turinio rinkodara, todėl nenuostabu, kad atsakymai į tyrimo klausimus tokie kontraversiški.
Ar tai, ką darote yra turinio rinkodara, geriausiai atsako trys klausimai:
– Pirma, ar jūsų turinio žmonės realiai ieško?
– Antra, ar šis turinys padeda išspręsti jų problemas?
– Trečia, ar jūsų turinys realiai padeda vartotojams apsispręsti dėl pirkimo, tai yra dėl jūsų sukurto turinio vartotojas jaučiasi visapusiškai informuotas?
I. Naujalytės teigimu, turinio rinkodara yra strateginis požiūris į marketingą, kai visas dėmesys sutelkiamas į nuolatinį išties vertingo turinio kūrimą, padedantį pritraukti ir išlaikyti labai aiškiai apibrėžtą auditoriją ir, tokiu būdu skatinanti pardavimus.
Dėmesys turi būti nukreiptas į edukavimą
Daugiau kaip pusė tyrime dalyvavusių apklaustųjų (55 proc.) įvertino, kad turinio rinkodara yra ypač efektyvi arba labai efektyvi priemonė. Pasak I. Naujalytės, prieš du mėnesius agentūros partneriai tokį pat tyrimą atliko Jungtinėje Karalystėje. Ten 96 proc. atsakiusiųjų teigė, kad turinio rinkodara yra efektyvi. Taigi vertinant Lietuvos rezultatus, susidaro įspūdis, kad mūsų šalyje nėra nusistovėjęs turinio rinkodaros supratimas, arba tiesiog vis dar kažką darome netaip.
„Anksčiau informaciją apie produktą valdė pardavėjas. Dabar vartotojai turi tiek informacijos ir paieškos galimybių, kad yra visapusiškai informuoti ir gali patys priimti sprendimą dėl pirkimo. Pardavėjas negali valdyti pirkėjų, todėl dabar svarbiausia – būti nuoširdžiam. Kuo būsime atviresni ir suteiksime daugiau vertingos ir tikros informacijos, tuo labiau pirkėjai mumis pasitikės“, – kalbėjo „PR Impact“ pranešėja.
Remiantis JAV turinio agentūros „Conductor“ atlikto tyrimo duomenimis, jei klientų kelionė pardavimo kanalu prasideda nuo edukuojančio turinio, jie 131 proc. labiau linkę pirkti.
„Įrodyta, kad turinys veikia pirkėjo sprendimus. Turinio rinkodaros tikslas – pritraukti lankytojus ir palaipsniui juos paversti klientais, tapti patikimu informacijos šaltiniu, žinoma nepamirštant paminėti, jog jūs taip pat siūlote tą sprendimą, prekę ar paslaugą, apie kurią kalbate. Turinio rinkodaroje rekomenduojama 80 proc. turinio skirti edukacijai ir 20 proc. – pardavimui“, – patirtimi dalinosi I.Naujalytė.
Pasigendama strateginio požiūrio
Tyrimo rezultatai rodo, kad pusė respondentų nemano, kad turinio rinkodara yra siejama su platesniais verslo tikslais. „Jeigu turinio rinkodara kaip procesas yra atsiejama nuo platesnių verslo tikslų, neverta tikėtis geresnio efektyvumo. Visos teorijos sako, kad turinio rinkodara turi būti labai integruota į daugelį įmonės veiklos sričių“, – pabrėžė I. Naujalytė.
Tyrimas parodė, kad didžioji dauguma apklaustų įmonių turinio rinkodarai skiria iki 10 proc. biudžeto. Tuo tarpu Jungtinėje Karalystėje šis skaičius yra 41 proc. Vis dėlto kitais metais beveik 60 proc. Lietuvoje dirbančių komunikacijos ir marketingo specialistų planuoja didinti turinio rinkodarai skiriamą biudžetą.
Ateinančių metų tendencijos
Kitų metų planai rodo turinio rinkodaros priemonių augimą ir persiskirstymą. 71 proc. respondentų teigė, kad kitais metais pasitelks reklamuojamą socialinių tinklų turinį, 68 proc. – organinį socialinių tinklų turinį, 58 proc. – vaizdo turinį.
„Vaizdo turinys kitąmet įgaus dar daugiau svarbos, taip pat ir el. pašto rinkodara – pastaroji šaus net 10 procentinių punktų. Žinoma, niekas nepralenks socialinių tinklų, tačiau dėl reguliavimo pasikeitimų į priekį iškils reklamuojamas turinys“, – komentavo „Adverum“ partnerė.
Ji atkreipė dėmesį, kad tik 4 iš 10 specialistų, vykdančiųjų komunikaciją socialiniuose tinkluose, mano, kad komunikacija socialiniuose tinkluose atneša konkrečių apčiuopiamų rezultatų verslui. Anot ekspertės, problema veikiausiai yra ne socialiniai tinklai, o kuriamas turinys arba jo viešinimas.
Turinio rinkodaros sėkmę tyrimo dalyviai kitais metais matuos įvairiai: 50 proc. teigia, kad stebės svetainės lankomumą, 49 proc. – prekės ženklo žinomumo augimą, 47 proc. – padidėjusius pardavimus, 35 proc. – sekėjų augimą.
Apibendrindama I. Naujalytė pabrėžė, kad turinio rinkodaroje didžiulė vertybė yra kantrybė: nuosekliai kuriant vertingą turinį, susidaro sniego gniūžtės efektas.
Apie tyrimą:
2019-ųjų lapkritį strateginės komunikacijos agentūra „Adverum“ internetinės apklausė būdu apklausė 112 Lietuvoje dirbančių marketingo ir komunikacijos specialistų.