Dirbtinis intelektas tampa pirmuoju įmonių vertintoju. Kaip patikrinti, ką jis sako?

Ieva Naujalytė, „Adverum“ vadovaujančioji partnerė

Dirbtinio intelekto (DI) santraukos vis dažniau tampa pirmuoju šaltiniu, iš kurio klientai ir partneriai sužino apie įmonę. „Adverum“ atliktas patikrinimas rodo, kad šių santraukų turinys labai priklauso nuo klausimo formuluotės ir nuo to, kokius šaltinius DI gali pasiekti.

Pasaulinė tendencija aiški. SEO analitikos bendrovės „Ahrefs“ spalio pradžioje paskelbtais duomenimis, rugsėjo pabaigoje „Google“ DI santraukos buvo rodomos 83 proc. JAV paieškų, kuriose ieškota konkretaus prekių ženklo. Prieš metus šis rodiklis siekė 13 proc. Ankstesnis tos pačios bendrovės tyrimas parodė, kad esant DI santraukai pirmasis paieškos rezultatas sulaukia 58 proc. mažiau paspaudimų. Lietuvos rinkos rodikliai gali skirtis, tačiau pagrindiniai DI įrankiai lietuvių kalba jau veikia.

Patikrinimas: keturi įrankiai, trys klausimai

Siekdami įvertinti, kaip DI pristato Lietuvos įmones, pasirinkome pastaruoju metu žiniasklaidoje plačiai nagrinėtą „Bankeros“ atvejį. 2025 m. pavasarį „15min“ paskelbtame žurnalistiniame tyrime teigta, kad dalis bendrovės kriptožetonų projekto lėšų buvo pervesta į Vanuatu banką, kurį įsigijo patys įkūrėjai. 2026 m. rugsėjį trims bendraįkūrėjams pareikšti įtarimai dėl ne mažiau kaip 45 mln. eurų vertės turto iššvaistymo. Ikiteisminis tyrimas tęsiamas, kaltę gali nustatyti tik teismas.

Spalio 12 d. „Google“ paieškai, „ChatGPT“, „Gemini“ ir „Perplexity“ lietuvių kalba pateikti trys klausimai: kas yra „Bankera“, ar ji patikima ir koks su ja susijęs skandalas. Atsakydami į pirmuosius du, nė vienas įrankis nepaminėjo įkūrėjams pareikštų įtarimų. Lietuvos banko 2025 m. rugpjūtį skirtą 130 tūkst. eurų baudą su „Bankera“ siejamai elektroninių pinigų įstaigai „Pervesk“ paminėjo tik „Perplexity“. O „Google“ tarp pirmųjų rezultatų rodė tą pačią dieną paskelbtą bendrovės pranešimą apie sėkmingai užbaigtą Lietuvos banko patikrinimą.

Klausimas apie skandalą vaizdą pakeitė iš esmės: visi įrankiai išsamiai aprašė žurnalistinį tyrimą ir teisėsaugos veiksmus. Dviejų įrankių atsakymuose taip pat aptikta intarpų latvių ir portugalų kalbomis.

Kodėl atsakymai skiriasi

Tokį rezultatą greičiausiai lemia DI veikimo principai. Klausiant apie įmonę pagal pavadinimą, atsakymai daugiausia buvo grindžiami jos pačios svetaine, „LinkedIn“ paskyra ir įmonių registrais. Žurnalistų publikacijos atsakymuose atsirado tik tada, kai į jas nukreipė pats klausimas.

Apskritai DI linkęs pasitikėti žiniasklaida. PR platformos „Muck Rack“ tyrimas, kuriame išanalizuota daugiau nei milijonas DI cituotų nuorodų, parodė, kad 89 proc. jų buvo organinės sklaidos turinys.

Lietuvoje papildomą reikšmę turi portalų požiūris į DI. „Delfi“ svetainės taisyklės draudžia jos turinį skaityti daugumai DI robotų. „15min“ blokuoja „Perplexity“ ir naudojimo sąlygose draudžia turinį naudoti DI kurti. LRT leidžia „ChatGPT“ ir „Perplexity“ paieškos robotams skaityti naujienų skiltį. Dėl to „Bankeros“ atveju DI įrankiai dažniausiai rėmėsi LRT publikacijomis. Tikėtina, kad jų nesant atsakymai būtų grindžiami vien įmonės ir smulkesniais šaltiniais.

Išsami informacija lengvai randama, kai ieškotojas jau žino, ko ieško, pavyzdžiui, į paiešką įvedęs „Bankera 15min“. Tačiau potencialus klientas ar partneris dažniau užduoda bendrą klausimą apie įmonę ir jos patikimumą.

Kaip atlikti DI reputacijos auditą

Pirmąjį patikrinimą įmonė gali atlikti savarankiškai, be brangių stebėsenos įrankių. Jį sudaro penki etapai.

1. Sudaromas 15–20 klausimų sąrašas, atspindintis klientų, žurnalistų ir investuotojų požiūrį: klausimai apie pačią įmonę, jos sektorių (pavyzdžiui, kas yra sektoriaus lyderiai Lietuvoje) ir galimas rizikas.
2. Klausimai pateikiami bent keturiems DI įrankiams, kiekvienas atskirame pokalbyje ir naršyklės inkognito režimu. Atsakymai išsaugomi nurodant datą.
3. Atsakymai vertinami pagal keturis kriterijus: matomumą, faktų tikslumą, toną ir cituojamus šaltinius.
4. Lyginami atsakymai į neutralius ir rizikos klausimus. Didelis jų skirtumas rodo, kad dalis informacijos neutraliose užklausose lieka nematoma.
5. Analizuojami šaltiniai. Dažnai paaiškėja, kad konkurentas minimas dėl analitinio straipsnio verslo leidinyje arba kad DI kartoja pasenusią informaciją.

Kadangi DI atsakymai nuolat kinta, patikrinimą rekomenduojama kartoti bent kartą per ketvirtį.

Kaip paveikti rezultatus

DI atsakymo tiesiogiai pakeisti negalima, tačiau galima paveikti informaciją, kuria jis remiasi. Ši sritis vadinama generatyvinių sistemų optimizavimu (angl. Generative Engine Optimization, GEO).

„Bankeros“ pavyzdys rodo, kad tikslingiausia strategija yra išsamumas. Pakanka konkretesnio klausimo, kad DI pateiktų visą istoriją, todėl įmonei naudinga savo kanaluose aiškiai išdėstyti poziciją ir dėl nepatogių klausimų, ne vien pasakoti apie pasiekimus.

Antras svarbus dalykas yra publikacijų prieinamumas. Straipsnis portale, kurio turinio DI neskaito, DI atsakymams įtakos neturės. Todėl žinia turėtų pasiekti ir DI prieinamus šaltinius: atvirus naujienų portalus, sektorinius ir užsienio leidinius, „Vikipediją“.

Trečia, būtina užtikrinti, kad pagrindinė informacija apie įmonę svetainėje, „LinkedIn“ ir registruose būtų tiksli, nuosekli ir aktuali. Krizės atveju oficiali pozicija turėtų būti skubiai paskelbta autoritetinguose išoriniuose šaltiniuose.

DI santraukos jau dabar formuoja pirmąjį įspūdį apie daugelį įmonių. Todėl vadovams verta žinoti, koks tas įspūdis yra.